Minėjome Šv. Agotos dieną ir kepėme duoną

Vilma BELAPETRAVIČIENĖ

Bibliotekininkė

Vasario 5-ąją nuo seno minima Šv. Agotos diena. Šią dieną buvo kepama duona ir tikėta, kad bažnyčios apeigose pašventinta duonutė gelbsti nuo žaibų, gaisrų, saugo nuo ligų, blogos akies, gyvačių įkandimo (einant į mišką reikia gabalėlį šventintos duonos neštis kišenėje). Taip pat Agotos duonelė padeda gydyti akių ligas, žaizdas. Kilus gaisrui, šventintos duonos būdavo metama į ugnį tikint, kad liepsnos nurims ir nesunaikins namų. Motinos, išleisdamos sūnus į karą ar kariuomenę, įsiūdavo gabalėlį duonos į jų drabužius, vildamosi, jog šventoji karius saugos.

Lietuvoje pastaruoju metu duonos kepimo tradicijos atgimsta, prisimenamos senolių sukurtos receptūros. Tik dabar duonelė kepama ne senojoje duonkepėje krosnyje, o šiuolaikinėje orkaitėje. Jau treti metai ir mes, Jasiuliškių socialinės globos namų bendruomenė, laikomės šių tradicijų ir kepame Agotos duonelę. Šį kartą ją kepėme bendrabutyje. Pirmą kartą savo duonelę minkė bendrabučio gyventojos Daiva, Aliona, Viciūnė, o jas palaikė visa komanda. Kad darbas tikrai puikiai pavyktų, daug prisidėjo darbuotojos Jolanta, Regina, Vilma, Vitalija, Veronika ir Aušra. Minkydami duonelę stengėmės laikytis visų senovinių tradicijų – dirbti tyliai, netriukšmauti, o norinčius tai daryti – nuraminome, paaiškinome, kad negalima garsiai šūkalioti, nes sutrūkinės kepamos duonelės pluta. Užminkę tešlą, palikome valandai, kad ji pakiltų. Kai socialinė darbuotoja Regina kiekvieną kepalėlį dar aptepė sviestu, šovėme į orkaitę. Visa bendrabučio patalpa pakvipo kepamos duonos kvapu, kuris priviliojo ne vieną čia užsukti.

Nėra pasaulyje skanesnio maisto, kaip lietuviška juoda ruginė duona. Mes prikepėme jos įvairios – juodos ir baltos, su raugu ir su mielėmis, pagardintos vaisiais, riešutais, kmynais, saulėgrąžomis, moliūgų sėklomis ar sėmenimis. Iškeptus kepalėlius truputį atvėsinome ir pjaustėme gabalėliais. Visi susirinkusieji buvo pakviesti prie stalo pasivaišinti karšta arbata ir ragauti įvairių skonių duonelės. Direktoriaus pavaduotojas Algirdas Gimžauskas parūpino ir dešrytės. Bendraudami dalinomės įspūdžiais, prisiminimais, kas ką žinome iš savo tėvų, senelių apie šv. Agotą. Apgailestavome, kad mūsų renginyje negalėjo dalyvauti Vidiškių parapijos klebonas. Jis tikrai būtų pateikęs daug informacijos šia tema. Šiuokart pagelbėjo išmaniosios technologijos. Vilma ir Vitalija pasidalino surinkta medžiaga su susirinkusiais. Mūsų duonelė po renginio liko nešventinta, bet visi prižadėjo apsilankyti bažnyčioje ir ją būtinai pasišventinti, kad turėtų namuose.

Autorės nuotraukos