Ukmergiškis teisininkas inicijuoja įstatymo papildymą

Teisininkas Eduardas Zeziulevičius Lietuvos Respublikos Seimui rengia kreipimąsi dėl Cvilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. papildymo – t. y. dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su banku ir draudimu, atlyginimo. Savarankiškai į Seimo narius kandidatavęs ir rinkimuose nemenko gyventojų palaikymo sulaukęs ukmergiškis renka gyventojų parašus ir viliasi, kad Seimo Peticijų komisija atsižvelgs į išdėstytas pastabas, ir įstatymas bus pakoreguotas.

Komentuodamas peticijos pateikimo priežastis teisininkas aiškino, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai, susiję su banko ir draudimo įstatymais, yra netobuli, jie pažeidžia visų vartotojų, kurie yra silpnoji šalis, teises. Pasak E. Zeziulevičiaus, vartotojai, susidūrę su bankų ar draudimo įstaigų savivale, kai nutraukiamos sutartys, ar draudiminio įvykio metu netinkamai išmokama draudimo išmoka, būna priversti kreiptis į teismą, mokėti žyminį mokestį, padengti kitas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškinio pateikimu.

„Vartotojai yra silpnesnioji pusė, todėl toks papildomos naštos uždėjimas mokėti žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas kreipiantis į teismą ir ginant savo pažeistas konstitucines teises yra prieštaraujantis teisingumo ir sąžiningumo principui, – įsitikinęs teisininkas. – Šios peticijos tikslas – apginti vartotojų, kaip silpnesnės šalies, interesą.

Dabar draudimo bendrovės vadovaujasi netobulais teisės aktais. Pagal įstatymą, draudimo bendrovė per 3 mėnesius nuo draudžiamojo įvykio gali išmokėti kokią tik nori paskaičiuotą draudimo sumą, o vartotojas, nesutikęs su išmokėta draudimo suma, turi kreiptis į teismą ir įrodinėti paskaičiuotos žalos netikslumą. Be to, už paduotą ieškinį jis privalo susimokėti žyminį mokestį. Bankai taip pat dažnai nutraukia sutartis su vartotojais, kurie, gindami savo teises, kreipiasi į teismą ir teikdami ieškinį privalo sumokėti ir žyminį mokestį. Bankai, draudimo bendrovės tuo dažnai piktnaudžiauja.“

E. Zeziulevičius pateikė ir savo asmeninį pavyzdį – papasakojo istoriją, su kuria pats asmeniškai susidūrė. Prieš trejus metus, 2014-ųjų sausio 12-ąją, sudegė jam priklausęs gyvenamasis namas su jame buvusiais daiktais. „Už gaisre prarastą turtą draudimo bendrovė sutiko kompensuoti tik labai menką patirtų nuostolių dalį – 9,28 procento nuo draudimo sumos, o už sudegusį namą – 24,36 procento. Su tokia paskaičiuota draudimo išmoka nesutikau, todėl buvau priverstas kreiptis į teismą ir praėjusių metų pradžioje sumokėti apie 4 000 Eur žyminį mokestį. Dabar, teikiant apeliaciją ir kasaciją, reikalaujama susimokėti dar po 4 000 Eur. Tokiu atveju draudimo išmoka net nepadengs draudiko bendrovės paskaičiuotos ir išmokėtos sumos.“

Ukmergiškis taip pat pridūrė: „Esu nukentėjęs nuo gaisro, apsidraudęs turtą, bet dar turiu mokėti žyminį mokestį, kad įrodyčiau netikslų draudimo išmokos paskaičiavimą. Manau, kad tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiamos vartotojų konstitucinės teisės bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principai.“

E. Zeziulevičius, pateikdamas šiuos motyvus ir argumentus bei vadovaudamasis LR peticijų įstatymo 2 str. 4 d., 4 str. 1 d., LR Seimo Peticijų komisijos prašo peticiją priimti, ją išnagrinėti ir papildyti LR civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. teisės institutu, kuris atleistų ieškovus nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusiose su banku ir draudimu.

Peticija apibrėžiama kaip rašytinis arba elektroninis pareiškėjo kreipimasis į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas su reikalavimais ar siūlymais spręsti žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo, valstybės ir savivaldybės institucijų reformavimo ar kitus svarbius visuomenei, savivaldybėms ar valstybei klausimus, kai tam reikia priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą ir kai peticijų komisijos tokį kreipimąsi pripažįsta peticija.

Teisininkas E. Zeziulevičius aiškino, jog peticija paprastai suprantama kaip individualus ar kolektyvinis kreipimasis į viešosios valdžios institucijas, kuriame yra išdėstytas reikalavimas (siūlymas) spręsti tam tikrą ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei ar jos daliai svarbų klausimą. Ukmergiškis mano, jog jo keliamas klausimas dėl žyminio mokesčio yra aktualus ne tik jam vienam. „Būdamas teisininku dažnai susiduriu su bylomis, kuriose klientai turi mokėti žyminį mokestį, neadekvatų tai sumai, dėl kurios vyksta ginčas“, – kalbėjo jis, ragindamas gyventojus reikšti savo pritarimą rengiamai peticijai.

Gyventojų parašus E. Zeziulevičius rinks šį šeštadienį, sausio 21-ąją, nuo 10 iki 14 valandos, Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje. Žmonės, nespėję pasirašyti nurodytu laiku, teisininkui gali skambinti telefonu 8 672 97 521 ir tartis dėl susitikimo.