Liftas daugiabutyje – raktas į patogesnį gyvenimą

Didžiosios metų šventės vieniems asocijuojasi su dovanomis, kitiems su stebuklais. Dauguma žmonių paskendę savuose rūpesčiuose nepastebi mažų dalykų. O vienas ukmergiškis šventes pasitiks su kitiems kasdienišku ir įprastu dalyku – galimybe savarankiškai patekti į savo namus.

Deltuvos gatvėje esančiame 10A numeriu pažymėtame daugiabutyje praeivių žvilgsnius traukia nekasdienis vaizdas – šalia įėjimo į laiptinę stūkso liftas, kurio kelias baigiasi vos pirmame aukšte. Ne, tai nėra nebaigta statyba ar kokia nors klaida. Šis liftas skirtas šiame name, pirmame aukšte, gyvenančiam Tomui Novikui.

Tomas yra neįgalus, todėl judėti gali tik neįgaliojo vežimėliu. Trisdešimtmetis čia gyvena vienas. Jis dirba, pramogauja ir yra visiškai įsitraukęs į mus supantį pasaulį. Tačiau iki šiol jam egzistavo viena problema – buvo sudėtinga patekti į namus.

Tik su globėjo pagalba

Butas pirmame aukšte, atrodo, turėtų būti geriausias pasirinkimas negalią turinčiam žmogui. Deja, be papildomų įrenginių net ir toks aukštis yra neįveikiamas, kai esi vežimėlyje. O senos statybos name tokių dalykų nebuvo. Tomas sako, jog šis butas jam priklauso jau penkiolika metų ir per šį laiką čia jis gyvena su pertraukomis. Dalį savo gyvenimo vaikinas praleido sostinėje. „Ten gyvenau naujos statybos name, todėl jokių problemų patekti į namus neturėjau“, – sakė T. Novikas.

Paklaustas, kaip į savo butą patekdavo Ukmergėje, Tomas pasakojo, kad tai padaryti galėdavo tik padedamas globėjo. Situacija pasikeitė, kai T. Novikui atsivėrė galimybė pasinaudoti būsto pritaikymo neįgaliesiems programa.

Remiantis šia programa, galimas minimalus būsto pertvarkymas panaudojant specialius elementus, keičiant neįgaliesiems, turintiems judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, neprieinamas erdves, ir smulkus remontas įgyvendinant šiuos statybos sprendimus.

Iš lauko – į virtuvę

Su reikiamais dokumentais į Ukmergės rajono savivaldybę vyriškis kreipėsi prieš metus – pirmosiomis dabar jau besibaigiančių metų dienomis. Nors viskas užtruko gana ilgai, lifto idėja skynėsi kelią.

„Reikėjo ir kaimynų sutikimą gauti“, – šypsosi Tomas. Pagal galiojančią tvarką, norint daugiabutyje įsirengti papildomą įėjimą ar rampą, būtinas kaimynų sutikimas. Dėl to problemų nekilo – jie tikrai neturėjo nieko prieš šią idėją. Nors reikalaujama, kad lifto įrengimui turi pritarti daugiau nei pusė namo gyventojų, sutikimą davė visi.

Galų gale, spalio 12-ąją prasidėjo darbai, kurie baigėsi prieš pat Kalėdas – gruodžio 16 dieną. Liftas Tomui nekainavo nė cento, kadangi Būsto pritaikymo neįgaliesiems 2016–2018 metais tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, nurodo, kad visos išlaidos yra dengiamos iš valstybės ir savivaldybės biudžeto. Būsto pritaikymo poreikį nustato Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija.

T. Novikas dėkoja rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus vyriausiajai specialistei Linai Sabaliauskienei: „Ji yra labai nuoširdi ir rūpestinga. Man labai daug kuo padėjo.“

Šalia namo laiptinės esantis įrenginys neįgaliojo vežimėliu besinaudojantį Tomą pakels tiesiai iki jo buto virtuvės. Čia išgriovus dalį sienos, buvusio lango vietoje ir atsirado liftas.

Kaip informavo Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius, per 2016-uosius planuota pritaikyti šešis būstus. Aštuoni neįgalieji dar laukia eilėje.

Miestai skirtingi – problemos tos pačios

Tomas nemano, kad Ukmergė yra kuo nors išskirtinė rūpindamasi neįgaliaisiais: „Kiek teko lankytis kitur, mūsų mieste problemos tos pačios, kaip ir kituose. Dažniausiai – nelygūs šaligatviai ir nepritaikytas patekimas į pastatus.“ Tačiau T. Novikas mano, jog šios bėdos mūsų šalyje yra žinomos ir į jas tikrai yra kreipiamas dėmesys. „Jos šalinamos tokiu tempu, kokiu leidžia turimos lėšos“, – teigė jis.

Vis dėlto Tomas pažymi, kad jo manymu Ukmergei labai trūksta funkcionalios sporto erdvės, kuri būtų pritaikyta ir skirta asmenims, turintiems negalią: „Sportas padeda susipažinti, bendrauti, didina motyvaciją. Mūsų mieste to tikrai trūksta.“

T. Novikas į sąlygas, kurios šiuo metu yra mūsų šalyje, žiūri pozityviai. „Verkti ir skųstis yra visos galimybės, tačiau svarbiausia – noras ir motyvacija. Sąlygos ne blogėja, o kasmet vis gerėja“, – įsitikinęs jis.