Kaip panaudojami pinigai įsigijus leidimą žvejoti?

„Nuomonių telefonu“ mums paskambino vyras, kuris prisistatė kaip žvejys mėgėjas. Jis sakė pasigendantis informacijos apie tai, kaip panaudojami pinigai įsigijus leidimą žvejoti Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos (MŽD) išsinuomotuose telkiniuose. „Anksčiau buvo skelbiama, kur ir kas yra įžuvinama, tačiau pastaruoju metu šios informacijos niekur neberandu. Tikrai įdomu sužinoti, kur ir kam išleidžiamos iš žvejų mėgėjų surenkamos lėšos. Mokėdami tikimės gauti ir atitinkamą grąžą“, – teigė vyriškis.

Ukmergės MŽD medžioklės žinovas žuvininkas Arūnas Pračkaila paaiškino, kad įstaiga savo išnuomotus vandens telkinius įžuvina kiekvienais metais pagal sudarytą įžuvinimo planą. Jis sudarytas pagal mokslininkų pateiktus vandens telkinių tyrimus ir rekomendacijas. Įžuvinimą kontroliuoja iš keturių narių sudaryta komisija (du MŽD atstovai ir po vieną – iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento bei Ukmergės rajono savivaldybės). 2016 metais į MŽD nuomojamus vandens telkinius buvo suleista 8 264 vnt. šiųmečių lydekaičių ir 3 135 vnt. šiųmečių karpiukų. Bendras svoris – 440 kg. Papildomai vyko ir įžuvinimas amūrais.

A. Pračkaila sakė, kad pinigai, gauti iš žvejų mėgėjų, skiriami vandens telkinių nuomos mokesčiui, įžuvinimui, kontrolei ir administravimui bei žvejybos leidimų administravimui. Taip pat iš sukauptų lėšų mokamas Lietuvos MŽD žvejo mokestis.