Kas ir kaip vagiama prekybos centruose bei kaip su tuo kovojama

Viena seniausių profesijų pasaulyje – vagis. Šis garbės nepridedantis amatas populiarus buvo visais laikais. Ne išimtis ir šiandiena. Vagišiai vis dar veikia, o naujovės, kuriomis bandoma juos pažaboti, ne visada duoda rezultatų. Kas dažniausiai vagiama? Kaip bandoma su tuo kovoti ir ar tai duoda rezultatų?

Nuo 2015 metų šalyje įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, po kurių tai, kas anksčiau buvo vadinama nedidelės vertės turtu, tapo smulkiu turtu. Ką tai keičia? Iki šių pakeitimų baudžiamąją atsakomybę užsitraukti buvo galima pavogus turto už daugiau nei 130 litų (37,65 Eur), jau beveik dvejus metus ši suma padidinta iki 114 eurų. Taigi, dabar pavogus prekių, kurių vertė nesiekia šios sumos, gresia tik administracinė atsakomybė. Beje, po 2017-ųjų ji dar švelnėja. Nebelieka administracinio arešto, kuris buvo taikomas tiems, kurie neturi iš ko susimokėti baudas arba jų piktybiškai nemoka, tačiau vis vien vagia.

Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo direktorė Angelė Andrikonienė sako, kad kooperatyvo parduotuvėse visada pasitaikė vagišių, tačiau didelės žalos jie nepadaro. „Atlikdami inventorizaciją ženklių trūkumų neužfiksuojame. Mūsų prekybos centrai nėra dideli, o pirkėjų kontingentas – gerai žinomas“, – sako ji.

Pikas – šaltasis metų laikas

„Gimtajai žemei“ papasakoti apie vagių darbo peripetijas sutiko ankščiau saugos tarnyboje dirbęs bei vieną didžiausių miesto prekybos centrų saugojęs asmuo, nepanoręs, kad jo tapatybė būtų atskleista. Jis tikino, kad labiausiai vagysčių skaičius priklauso nuo metų laiko. Šiltuoju laiku žmonės vaikšto mažiau apsirengę, todėl paslėpti prekių neturi kur. Viskas pasikeičia orams atšalus. Su tuo sutinka ir A. Andrikonienė. „Šaltuoju metu išryškėja didelis žmonių išradingumas“, – sakė ji. Vagystes planuojantys asmenys savo didelėse žieminėse striukėse ar paltuose prisisiuva įvairiausių papildomų kišenėlių, kurios skirtos būsimam grobiui slėpti. Direktorė mena, kai apsaugininkams pagavus vieną apsivogusią moterį visi tarsi netekę amo stebėjo, kaip ji iš įvairiausių kišenėlių traukia sviestą, dešras ir kitus produktus. „Nepagalvotum, kad tiek visko įmanoma prisislėpti“, – stebėjosi kooperatyvo vadovė.

Apsaugos darbuotojas pastebėjo, kad prekybos centrus saugantys žmonės su nerimu turėtų laukti ir Kalėdų laikotarpio. „Parduotuvėse pagausėjus pirkėjų, pastebėti vagystę tampa sudėtingiau“, – akcentavo jis.

Vagių „darbas“ prekybos cent-ruose nepastovus. „Yra buvę, kad raporto apie vagystes neužpildydavome kelias savaites ar net mėnesį. Esame sulaukę priekaištų iš vadovų, kodėl negaudome vagių. O jų tiesiog nebūdavo“, – kalbėjo buvęs apsaugininkas. Tačiau pasitaikydavo atvejų, kai per vieną dieną pavykdavo sučiupti ir po kelis.

Dažniausias grobis – alkoholis

„Pasaulyje labiausiai vagiama preke prekybos centruose laikomas sūris, tačiau man dirbant į šį produktą buvo kėsinamasi ypač retai“, – kalbėjo pašnekovas. A. Andrikonienė ir mūsų kalbintas apsaugininkas sutinka, kad mūsuose pagrindinis vagišių grobis – alkoholis. Jį vagia tiek apsvaigę ir velnio lašų iki pilnos laimės pritrūkę, tiek tie, kurie vėliau gėrimų butelius parduoda.

Apskritai ilgapirščių taikiniu gali būti kiekvienas sąlyginai nedidelis, tačiau vertingesnis daiktas: mėsos gaminiai, parfumerija, kosmetika, kava.

Vagys profesionalai?

Mūsų kalbintas apsaugininkas per savo darbo praktiką prasižengėlius skirstydavo į tris grupes. Pirmieji – spontaniški vagišiai. Tai dažniausiai jauni, neretai – neblaivūs. Parduotuvėje „dirba“ keliese. Vagia tikriausiai todėl, kad yra ištroškę adrenalino, ar dėl smagumo bandantys saugos tarnybos budrumą. Jie pasisavina nereikšmingas smulkmenas, o pričiupti būna geranoriškai nusiteikę. Antrieji ranką į svetimą turtą ištiesia, „kai prispaudžia situacija“. Taip pašnekovas įvardijo asocialius asmenis, kurie nesusitvarko su finansais, galbūt nesulaukia pašalpos, bet labai nori išgerti. Tokie žmonės gali kelis mėnesius lankytis parduotuvėje ir tvarkingai joje apsipirkinėti, bet vieną dieną, pritrūkę pinigų, ateis ir įsidės butelį į striukės rankovę. Treti – vagišiai profesionalai, kurie vagia tam, kad grobį parduotų.

Pastarąją grupę išskyrė ir A. Andrikonienė, kuri sakė, kad didelę dalį parduotuvių plėšikų sudaro būtent profesionalai. „Manote, kad žmogus, kuris parduotuvėje kėsinasi į šampūną, nori galvą išsiplauti? Tikrai taip nėra“, – šypsosi moteris. Tokios prekės vėliau būna siūlomos žmonėms pigiau.

Kooperatyvo direktorė sakė pastebėjusi atvejų, kad vogti daiktai galimai superkami ir didesniais kiekiais. „Mes savo tinkle prekes žymime specialiomis žaliomis etiketėmis. Tokiu pat ženklinimu padabintas prekes esu pastebėjusi pas vieną miesto turgavietės prekeivį. Tai iš kur jos ten atsiranda?“ – stebėjosi ji.

Su profesionaliais ilgapirščiais savo darbe ne kartą susidūręs apsaugininkas neslepia daugumą jų atpažįstantis. „Vadinamieji profesionalai dažniausiai yra puikiai žinomi visam parduotuvės kolektyvui, nes paskui save tempia didelį skolų valstybei šleifą. Nors juos visi atpažįsta, jiems vis vien kartais pavyksta kažką išsinešti“, – kalbėjo jis. Koją šios senos, tačiau negerbiamos profesijos atstovams kiša tai, kad tokiuose nedideliuose miestuose, kaip Ukmergė, jie neturi didelės erdvės veikti ir nusikalsdami parduotuvėse tampa lengvai identifikuojami.

Profesionalai savo kėslams įgyvendinti pasirenka įvairias taktikas. Dažniausiai jie dirba ne po vieną. Pasirinktoje parduotuvėje stebi apsaugos darbuotojus, personalą, ir kai šie savo dėmesį nukreipia kažkur kitur, pradeda veikti. Kiti naudoja kitokią taktiką: vienas parduotuvėje esantis žmogus stengiasi atkreipti apsaugininkų dėmesį, neva tai kėsindamasis ką nors pavogti. Laikinai prekę paslepia ar įsideda į kišenę, o paskui lyg niekur nieko ją grąžina į vietą arba už ją atsiskaito kasoje. Tuo tarpu jo bendras iš tikrųjų apsivagia ir nepastebėtas palieka parduotuvę. „Tokioje situacijoje pirmąjį gali nebent įspėti, kad laikytųsi parduotuvės taisyklių ir prekes nešiotų krepšelyje“, – sakė vyras.

Tačiau buvęs apsaugininkas pripažįsta, kad profesionalai, nors ne iš pirmo, antro ar net ir trečio karto, savo misiją įvykdo – išsineša prekes, jas parduoda ir taip prasimano pinigų. „Baudos jiems nerūpi“, – įsitikinęs jis.

Atgrasyti sudėtinga

Sugautas vagiantis ir savo grobiu neviršijęs 114 eurų sumos žmogus baudžiamas pagal Administracinį kodeksą, nusikaltėliui dažniausiai skiriama bauda. Viena bauda, antra, trečia – jos kaupiasi.

„Man dirbant apsaugoje pasitaikė tokių, kurie nė kiek neišgyveno, jog buvo sučiupti. Pavyzdžiui, vienas jaunuolis nesureikšmino, kad yra pagautas nusikaltimo vietoje ir jam kviečiama policija. Jis pasakojo, kad jau yra sukaupęs baudų už daugiau nei 4 000 eurų. Vaikinas pripažino, kad neturi jokio turto ir dirba nelegaliai“, – sakė mūsų pašnekovas.

Kaip su jais kovoti? Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Tomas Zimblys teigė, kad vagišiams nuobaudas skiria teismas. Dažniausiai apsiribojama baudomis. Areštas taikomas tik anksčiau baustiems, kurie pikt-naudžiauja vagystėmis. Po 2017-ųjų, kai nebeliks administracinio arešto, anot T. Zimblio, situacija pasikeis: „Gali kilti problemų, jei pažeidėjas nemokės paskirtų baudų.“ Vyriausiasis tyrėjas pažymėjo, kad bus stengiamasi atidžiau žiūrėti į tai, ar pažeidėjas, vogdamas iš prekybos centrų, nepadaro nusikalstamos veikos, už kurią būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą. „Kartais vagys neįvertina takoskyros tarp paprastosios vagystės pagal LR ATPK 50 str. ir atvirosios vagystės, už kurią atsakomybė numatyta LR BK 178 str. 2 d. Pastaruoju atveju pradedamas ikiteisminis tyrimas“, – įstatymų vingrybes aiškino T. Zimblys.

Baudžiamajame kodekse šis aspektas apibrėžiamas taip: „Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“

Peržengiančių ribą pasitaiko retai

Ukmergės policijos komisariato duomenimis, dažniausiai vagystėmis kaltinami asmenys neviršija Baudžiamajame kodekse numatytos 114 eurų ribos. Tam pritarė ir mūsų kalbintas buvęs apsaugininkas, kuris pasakojo, kad tuomet kai pagal Baudžiamąjį kodeksą teistumą užsitraukia asmenys, pavogę prekių už 130 litų ir daugiau, ilgapirščiai dažniausiai šios sumos ir neviršydavo.

„Man dirbant pasitaikė atvejis, kai žmogus savo grobį buvo apskaičiavęs preciziškai tiksliai. Jis kuprinėje bandė išsinešti mėsos gaminių už vos keliasdešimt centų mažiau, negu tuometinė 130 litų riba“, – pasakojo jis.

Anot pašnekovo, rimtų vagysčių, už kurias taikomas Baudžiamasis kodeksas, per jo karjerą buvo tik viena. Tuomet teistumą užsitraukti rizikavę asmenys pasisavino prekių už maždaug minimalios algos dydžio sumą. Pirmą kartą jiems tai pavyko ir jie liko nepagauti. Antrą kartą planas „nesuveikė“ ir jie atsidūrė teisiamųjų suole. Stambesnėms vagystėms nusiteikę asmenys kartais ryžtasi bėgti ar naudoti fizinę jėgą. Tačiau mūsų pašnekovas patikino, kad jam neteko girdėti apie atvejus, kad priešintis bandantiems asmenims pavyktų išsisukti.

Ragina saugotis patiems

Pagrindinė priemonė, skirta apsaugoti prekybos centrus nuo vagišių, yra fizinė apsauga – apsaugininkai ir vaizdo kameros. Būtent šiuos aspektus pažymi ir T. Zimblys, taip pat akcentuodamas, kad vaizdo stebėjimo kameros turi būti kokybiškos ir kaip įmanoma geresne kokybe perteikti prekybos salės vaizdą.

Šias priemones savo parduotuvėse naudoja ir Ukmergės vartotojų kooperatyvas. Tiesa, apsaugininkai saugo tik patį didžiausią – Pivonijos prekybos centrą, tačiau, anot A. Andrikonienės, mažesnėms parduotuvėms fizinės apsaugos nereikia: „Ten pakanka viską stebinčių pardavėjų ir vaizdo kamerų“. Pastarųjų efektyvumu jai teko ne kartą įsitikinti. Kaip pavyzdį direktorė pasakojo, kad „Vaivorykštės“ parduotuvėje nuolat dingdavo brangus alyvuogių aliejus. „Trūkdavo tai vieno butelio, tai dviejų. Patikrinome vaizdo kamerų įrašus ir pamatėme, kad šios problemos kaltininkė – moteris, kuri į parduotuvę ateidavo su dideliu krepšiu, į jį įsidėdavo aliejų ir nepastebėta išsinešdavo pro kasas“, – kalbėjo A. Andrikonienė.

Stengiantis atgrasyti alkoholio vagišius, visose Ukmergės vartotojų kooperatyvo parduotuvėse stipriųjų gėrimų buteliai yra sudėti už prekystalio. Juos pirkėjams paduoda pardavėja.

Ukmergės vartotojų kooperatyvo direktorė A. Andrikonienė ragina žmones būti pilietiškiems ir taip užkirsti kelią vagystėms. „Jei visi būsime principingi ir nepirksime daiktų, kurie yra akivaizdžiai vogti, nebebus ir vagysčių“, – įsitikinusi ji.

Dainiaus VYTO nuotraukos