Pabaiske lenktyniavo… vištos!

Šeštadienį į Pabaisko miestelį rajono gyventojus bei svečius sukvietė netradicinis renginys – „Vištų lenktynės 2016“. Praėjusiais metais Pabaisko mūšio šventės metu organizuota pramoga šiemet tapo atskiro renginio pagrindiniu akcentu.

„Vištų lenktynės 2016“ organizatoriai – Pabaisko krašto bendraminčių klubas su pirmininke Dovile Januliene bei Turizmo ir verslo informacijos centras su direktore Lina Baubliene – lankytojams žadėjo pramogas visai dienai. Miestelio Vintaros gatvėje vyko paukščių paroda ir pardavimas. Norintieji galėjo pasipuošti laikinąja chna tatuiruote, išbandyti šaudymą iš lankų.

Miestelio centre dėmesį traukė ir atverti pinigines skatino amatininkų ir prekybininkų mugė. Čia buvo galima įsigyti įvairių rankdarbių, medaus, mėsos gaminių, papuošalų, įvairių formų vaško žvakių. Sudaryta galimybė pasišildyti puodeliu karštos kavos, atsigaivinti įvairiais nealkoholiniais gėrimais, pasivaišinti šašlyku ir kitokiais patiekalais. Kiekvienas norintis galėjo pats pamėginti iškepti šakotį.

Organizuoti įvairūs užsiėmimai vaikams

„Kalvio kieme“ paruoštoje vaikų erdvėje mažųjų šventės lankytojų laukė edukacijos, kūrybinės meno dirbtuvės ir kitos linksmybės bei staigmenos. Menų studija „Muzikos alėja“ kvietė vaikus ir jų tėvelius muzikuoti kartu su kineziterapeute, buvo organizuojamos dambrelių pamokėlės. Didelio dėmesio susilaukė ir Katino Murklio lėlių teatro rodytas spektaklis „Buvo, buvo, kaip nebuvo“.

Poilsio erdvėje prie užtvankos organizatoriai paruošė svečiams estafetes ir rengė varžybas. Žinoma, vištų tematika. Čia vyko „Kiaušinmaišio“ mūšis, buvo surengtos orientacinės varžybos „Surask auksinį kiaušinį“, ištvermės ir miklumo išbandymai „Saugok kiaušinius“. Tiek varžytuves, tiek visą renginį vedė savo iškalba ir energingumu žavėjęs klaipėdietis Karolis Makauskas, žiūrovų simpatijas pelnęs dar pernai vykusiame Pabaisko mūšio renginyje.

Svečius džiugino išskirtinė muzikinė programa

Renginio organizatoriai didelį dėmesį skyrė muzikinėms grupėms, turėjusioms linksminti Pabaisko miestelio svečius. Šventę atidarė smagio muzikos žanro atstovai –„Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, kurie savo energingu pasirodymu žavėjo renginio dalyvius.

Anot D. Janulienės, organizuoti kokybišką nemokamą renginį visada yra sudėtinga. Tai reikalauja daug jėgų, atkaklumo ir darbo. Prie šventės finansavimo prisidėjo rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, privačios bendrovės bei ūkininkai. „Paskutinę savaitę prieš renginį, atsiradus papildomam finansavimui, programą papildėme koncertu. Jį suderinti likus kelioms dienoms iki šventės buvo nemenkas iššūkis“, – pasakojo Pabaisko krašto bendraminčių klubo pirmininkė. Taigi, rėmėjų dėka scenoje pasirodė ir Kauno rajono choras „Božolė“, kuris atliko visiems žinomas ir dainuoti kartu žiūrovus kvietusias dainas.

Renginio akcentas – vištų lenktynės

Be jokios abejonės, daugiausia svečių dėmesio sulaukė pagrindinė renginio pramoga – tikros vištų lenktynės, genant jų šeimininkams. Iš viso jose dalyvavo 30 šios rūšies paukščių. Tam buvo parengta speciali 24 metrų ilgio vielos tinklu apdengta trasa, kuria bėgdamos lenktynininkės turėjo kuo greičiau pasiekti finišą. Metalinės konstrukcijos buvo skirtos, kad paukštis neišbėgtų iš trasos, o varantieji negalėtų jų paliesti rankomis ar kitais daiktais.

Pirmą kartą šios varžybos įvyko praėjusiais metais Pabaisko mūšio šventėje. Tiesa, tą kartą lenktynių trasa buvo trumpesnė – maždaug 7 metrų ilgio. Ir sukonstruota ji buvo kitaip – iš supresuotų šiaudų ritinių, kurie buvo uždengti tinklu. D. Janulienė papasakojo, kad trasa šiemet buvo kokybiškesnė, kadangi žiūrovai galėjo matyti bėgančias lenktynininkes, o vištų šeimininkai neturėjo galimybės liesti jų rankomis. Tai buvo draudžiama lenktynių nuostatuose.

Kaip priversti vištą bėgti greičiau?

Lenktynių komandų sudėtis – neįprasta: viena višta ir du ją lydintys žmonės. Pirmasis komandos narys turėjo vištą įvairiais būdais vyti į priekį, kad ji kuo greičiau pasiektų finišą. Trasos pabaigoje laukiantis kitas dalyvis paukščiui atbėgus skubėjo užverti sklendę.

Varžybos vyko dviem etapais. Pirmasis – atrankos. Jame vienu metu startavusios dvi komandos tarpusavyje nesivaržė. Pagrindinis tikslas buvo patekti tarp šešiolikos greičiausiai įveikusiųjų trasą. Čia itin dėmesingai dirbo Pabaisko krašto bendraminčių klubo narė Gina Pažiūrienė, fiksuodama laiką. Antrasis etapas – atkrintamosios varžybos. Vištos pagal parodytus rezultatus buvo suskirstytos poromis. Čia svarbiausia buvo aplenkti savo tiesioginį oponentą. Galų gale geriausios keturios vištos dalyvavo mažajame ir didžiajame finaluose, kur paaiškėjo turnyro prizininkai.

Vištų šeimininkams teko pademonstruoti savo išmonę sugalvojant, kaip vištą vyti, kad ji bėgtų greičiausiai. Juk įleistas į trasą paukštis galėjo likti savo vietoje, o tai garantuotų ne pergalę, o diskvalifikaciją. Taigi, varymo būdų buvo įvairių. Vieni pasitelkė įvairius įrankius. Buvo naudojami ir skėčiai, kurie buvo greitai išskleidinėjami, arba daužytos vielos konstrukcijos. Naudota ir keptuvė, tarškynės, netgi kepimo grotelės. Mėginta paukščius į priekį vilioti ir maistu – batonu, net virtais kiaušiniais. Tačiau reikia pastebėti, kad viena efektyviausių priemonių buvo tiesioginis kontaktas – varovo šūkavimai dažnai užtikrindavo greitą paukščio bėgimą.

Tiesa, ne visos lenktynininkės trasą įveikė lengvai. Kai kurios jų vidury trasos apsisukdavo ir grįždavo atgal. Buvo ir diskvalifikuotų sparnuotųjų, kurios visiškai nenorėjo pajudėti nuo starto. „Tik-ra višta“, – apie tokias šmaikštavo šventės vedėjas.

Renginys tapo tarptautiniu

Varžytis renginyje turėjo galimybę ir tie, kurie su savimi į Pabaiską vištos neatsivežė. Tam tikslui veikė „nuomos punktas“, kuriame už 5 eurus dalyviai galėjo paukštį lenktynėms išsinuomoti.

Vištas ginė ir valdžios atstovai. Lenktynių trasą išbandė ir pernai varžybose nugalėtoju tapęs Pabaisko seniūnas Gediminas Lapukas. Dalyvavo ir rajono meras Rolandas Janickas, kuris savo vištelę vijo meiliai į ją besikreipdamas „Širdele“.

Išskirtiniu „Vištų lenktynių“ renginį galima vadinti ir todėl, kad jis tapo tarptautiniu – į Pabaiską atvyko ir komanda iš Lat-vijos. Užsienietiška vištelė kelyje į Lietuvą netgi sudėjo kiaušinį.

Vieną varžybų dalyvę energingai skatino palaikymo komanda iš Ukrainos.

Nugalėtoja – višta pabaiskietė

Varžybų nugalėtoja tapo Pabaisko krašto višta, vardu Camel S, ją lenktynių trasoje vijo vietos ūkininkas Raimundas Stringis. Finale jai nusileido atvykėlė iš Alytaus, vardu Besotė. Pirmosios vietos nugalėtojams buvo įteiktas Pabaisko miestelio kalvio Andriaus Janulio sukurtas prizas – kiaušinis.

Rekordininke tapo višta vardu Mažoji Fėja, kurią šeimininkė trasa nuvijo per trumpiausią laiką – 11,09 sekundės. Deja, vėlesniuose etapuose bėgikė tokių gerų rezultatų nebeparodė ir prizinių vietų neiškovojo.

Vištų šeimininkai nestokojo fantazijos kurdami savo augintinėms vardus. Jie žiūrovams dažnai sukeldavo juoką. Lenktynių trasoje galėjome išvysti Nuomotą Zosytę, Širdelę, Princesę, Ferrari, Protuolę, Seniūnaitę, Katažiną, Ryžą, Venesuelą, net Kaukolių Traiškytoją.

Vertino ir komisija

Besivaržančias lenktynininkes atidžiai stebėjo garbinga šešių narių komisija. Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro direktorė Lina Gumbrevičienė vertino vištų integracijos galimybes į Europos Sąjungos vištų bendruomenes. UAB „Deltuvos veterinarijos“ direktorė Izolda Goštautaitė – jų sveikatą ir širdies darbą po bėgimo.

Valdžios balsui komisijoje atstovavo rajono vicemerė Klavdija Stepanova, o liaudies balsui – Bobutė Milda.

Lenktynininkas, Lietuvos automobilių ralio čempionas Evaldas Čirba vertino „vištos greičio paėmimo taktiką“. Simona Masalskaitė, jaunimo atstovė, „viską vertino labai sudėtingai“.

Užtikrinta gyvūnų sauga

Renginyje, kuriame dalyvauja gyvūnai, svarbiausia garantuoti, kad jie išliks saugūs, nesužaloti ir kitaip nenuskriausti. Dar prieš įvykstant renginiui organizatoriai pabrėžė, jog jo metu bus užtikrinta biosauga, gyvūnų gerovė ir tarpusavio kontakto nebuvimas. Taip pat pagrindinis reikalavimas vištų šeimininkams buvo tai, jog lenktynių dalyvės turėjo būti vakcinuotos.

Kaip pasakojo D. Janulienė, šventės su gyvūnais organizavimas yra sudėtingesnis – svarbu viską labai kruopščiai suplanuoti ir apgalvoti, be to, reikalingas leidimas iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. „Tačiau kai dirbi iš širdies, niekas nėra sunku – tiesiog eini į priekį, dirbi, o rezultatas atperka visus sunkumus“, – mintimis dalijosi bendraminčių klubo pirmininkė ir patikino, jog šventė, dar gražesnė ir tobulesnė, vyks ir kitąmet.

Dainiaus VYTO nuotraukos