Ukmergiškiai kaimo bažnyčioje surengė savo kūrinių parodą.

„Kultūra - mūsų dvasios stiprybės šaltinis“, Kultūra

Europinio projekto „Femin‘Art“ finišas – Vepriuose

Arvydas PĖŠINA

Dvejus metus trukęs „Femin‘Art“ projektas baigėsi. 2014 metų rudenį prasidėjusiame, prancūzų inicijuotame projekte dalyvavo moterys iš trijų Prancūzijos regionų, Vengrijos ir Lietuvos. Mūsų šaliai atstovavo ukmergiškiai, kurie liepos pradžioje buvo pakviesti dalyvauti finaliniame projekto etape Prancūzijoje. Apie kelionę ir ir baigiamąjį susitikimą, vykusį Vepriuose, papasakojo projekto Ukmergėje vadovės – Kultūros centro direktorė Rasa Graužinienė ir Antano Smetonos gimnazijos bei Meno mokyklos Dailės skyriaus dailės mokytoja ekspertė, menininkė Romualda Zareckienė, taip pat dailininkai Sonata Ordė ir Egidijus Darulis.

Vasarą dvylika ukmergiškių buvo pakviesti į Aukštutinės Normandijos regioną, Seine-Maritime departamentą, 25-ąjį jubiliejų švenčiantį tarptautinį festivalį „Linas, adata“. Pasak jame dalyvavusių ukmergiškių, tai – tradicinis ir didelis festivalis – linų fiesta. Jis suburia 15 miestelių ir kaimų. Kasmet į šį festivalį kviečiami profesionalūs dailininkai, dizaineriai, rengiamos parodos, vyksta meninės ateljė. Kūriniuose vyrauja lino medžiagos, vyksta didžiulė mugė.

Akmenukų linija priminė kartu nueitą kelią.

Akmenukų linija priminė kartu nueitą kelią.

Ukmergiškiai įsikūrė Houdetot kaime, Saint-Pierre-Le-Viger kaimo bažnyčioje surengė savo kūrinių parodą. Parodoje menininkės Laima Dzigaitė demonstravo paveikslus su žolynų grafika, S. Ordė pristatė savo kostiumus iš lino, koliažus, papuošalus moterims, R. Zareckienė eksponavo instaliacijas iš lino pluošto. Dalis šių kūrinių prieš 5 metus buvo eksponuoti Prancūzijoje, Kliuni mieste. Mūsų menininkų kūryba sulaukė didelio susidomėjimo – per tris dienas parodą aplankė apie pusantro tūkstančio žiūrovų: prancūzų, olandų, vokiečių. Jie ne tik domėjosi paroda, klausinėjo, bendravo su menininkais, bet ir dalyvavo jų organizuojamose meninėse ateljė, kuriose išbandė įvairias lino technikas. Kostiumų paradas vyko Silleron pilyje, netoli Angiens kaimo. Renginio šeimininkė, prancūzė menininkė Brigitte Bourdon sudarė sąlygas apžiūrėti ir kitų autorių parodas, nuvežė prie Lamanšo sąsiaurio pasigrožėti titnaginiais krantais, uolomis, aprodė senąją architektūrą, būdingą tik Normandijai. Ukmergiškiai liko sužavėti vietinių gyventojų svetingumu, nuostabia žydinčia gamta, puikia architektūra ir parsivežė įkvėpimo kūrybai.

Mūsų menininkų delegacija.

Mūsų menininkų delegacija.

Po penkių dienų mūsų rajono kūrėjai vyko į visiškai kitokį Prancūzijos regioną – Burgundiją, kur laukė pagrindinis kelionės tikslas – europinio projekto „Femin‘Art“ baigiamasis renginys. Prie jau anksčiau į Prancūziją atvažiavusių 12 ukmergiškių prisijungė dar 11 moterų, dalyvavusių projekto meninėse veiklose, taip pat atvyko grupė iš Vengrijos, Martfu miesto, ir atstovės iš trijų Prancūzijos regionų. Susidarė 80 žmonių grupė. Ukmergiškiai įsikūrė Burgundijos regione, Sona ir Luara departamente, Dompierre-les-Ormes miestelyje, kuriame vyko meninės ateljė „Pasaulio dainos“, „Kalba suknelės“, „Pasaulio muzika“, taip pat pokalbiai, koncertai, susitikimai, seminarai, manifesto „Moterys kalba“ pasisakymai. Muzikinėse dirbtuvėse menininkai galėjo išbandyti perkusinių instrumentų skambesį, mokėsi dainuoti lietuviškai, prancūziškai, vengriškai, itališkai.

Svarbiausias momentas buvo projekto metu sukurtų plakatų paroda-pristatymas. Kiekvienos šalies meninių grupių vadovės pateikė moterų sukurtus kūrinius. Lietuvių darbus pristatė projekto „Femin‘Art“ kūrybinės grupės iš Ukmergės meninės dalies vadovė R. Zareckienė. Buvo įdomu pamatyti visus kūrinius vienoje vietoje. Projekto vadovė Šantal Tramoy padėkojo visiems dalyvavusiems ir informavo, kad ši paroda keliaus po įvairius miestus. Mes taip pat tikimės ją išvysti ir Ukmergėje.

Projekto tęsinys – performansas „Moterys kalba“ vyko Kliuni mieste, kuriame gyvena apie 15 000 gyventojų. Šiam renginiui vietinės moterys atvežė savo sukneles. Lietuvės ir vengrės pristatė drabužius iš močiučių skrynių ar vilkėtus jaunystėje.

Projekto „Femin‘Art“ meninės dalies vadovė R. Zareckienė.

Projekto „Femin‘Art“ meninės dalies vadovė
R. Zareckienė.

Performansas prasidėjo miesto centrinėje aikštėje. Pirmiausia visus pasveikino projekto dalyviai – būgnininkai. Vėliau moterys dalį sukurtų suknelių sukabino ant gyvatvorės, medžių, kitas išsidalino ir, perkusijų garsų ritmo lydimos, nužygiavo į viduramžių vienuolyno kiemą. Jame, šokdamos pagal ritmą, projekto dalyvės klojo sukneles ant laiptų ir dainavo įvairiomis kalbomis. Kaip pasakojo ukmergiškės, renginys, kuriame vienu metu plakė daug širdžių, turėjo atkreipti dėmesį, kad moterys nori būti laisvos, sveikos, mylimos nepriklausomos, trokšta dirbti, kurti tai, ką nori… Tai išreikšti padėjo meno formos. Visi dar kartą įsitikino, kad menas – galinga jėga, ji gali padėti pakeisti pasaulį.

Kiekvieną vakarą projekto dalyviai turėjo galimybę pabendrauti, susipažinti su vietine kultūra. Žiūrėjo spektaklį su žirgais, kurį rodė moteris akrobatė. Vienas vakaras buvo skirtas muzikai. Prancūzai, vengrai, lietuviai grojo, dainavo, mokė savo tautinių šokių. Ukmergės krašto dainas dambrelio garsais ir dainomis pristatė Kristina ir Egidijus Daruliai.

Lietuvių viešnagė Prancūzijoje sutapo su Lietuvos valstybės – Mindaugo karūnavimo diena, kai visa Lietuva gieda himną, todėl 21 valandą mūsų šalies laiku ukmergiškiai susikibę rankomis sugiedojo Tautišką giesmę. Palaikydami šią gražią akciją jiems plojo vengrai ir prancūzai.

Atsisveikinimo vakarą moterys skaitė manifestą, kuriame išsakė savo lūkesčius, pasižadėjimus, pasikeitė dovanomis.

Rugpjūčio 21–23 dienomis prasidėjo paskutinis projekto etapas, kuris vyko Lietuvoje, Ukmergės rajone, Vepriuose, sodyboje „Juodasis namas“. Čia menininkai bendravo dailės kalba. Vyko meninės dirbtuvės, kurias planavo ir vedė projekto „Femin‘Art“ meninės dalies vadovė R. Zareckienė. Prie prancūzų meninių veiklų prisijungė ir ukmergiškės. Kūryba vyko individualiai ir grupėse. Kalbos beveik neprireikė – menininkai bendravo piešdami, taip pat jausmais ir žvilgsniais.

Pirmos dienos užduotis buvo „Moteris gamtoje“, kurią vykdant reikėjo stebėti augalus, medžius ir pastelėmis piešti arba tapyti toje aplinkoje draugą. Po to surengta improvizuota paroda, kurios metu kiekvienas menininkas pristatė savo idėjas. Antrą dieną moterys kūrė Žemės meną – iš gamtinių medžiagų teko kurti kompoziciją „Amžinybės ratas“. Trečią dieną projekto dalyviai tapė ant akmenukų tema „Uogų, vaisių kelias“. Menininkai dirbo individualiai, bet iš visų darbų buvo sukurtas bendras kūrinys. Projekto dalyviai kiekvieną akmenuką pristatė ir sudėjo į liniją. Pasak R. Zareckienės, linija priminė kartu nueitą kelią, kuriame sudėti visi mūsų jausmai, bendros veiklos, kūryba ir draugystė. Bendras projektas baigėsi, bet visada lieka viltis, kad kelias nesibaigia, jis kažkada kažkur mus suves.

projekto logo

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas