Z. Kriaučiūnienė (dešinėje) su A. Klug pussesere Sarah jos namuose Kaune 2006 m. (Gintauto Povyliaus nuotrauka).

„Kultūra - mūsų dvasios stiprybės šaltinis“, Kultūra

Jubiliejų švęsime, nors pats jubiliatas toli

Zita KRIAUČIŪNIENĖ
Želvos gimnazijos muziejaus vadovė

Aaron Klug – pasauliui žinomas Kembridžo universiteto mokslininkas, Nobelio premijos laureatas, profesorius, kelių pasaulio universitetų garbės daktaras, Londono karališkosios mokslo draugijos narys ir JAV nacionalinės mokslų akademijos užsienio garbės narys šiomis dienomis tikriausiai sulauks didelio dėmesio ir daugybės sveikinimų. Tarp jų turėtų būti ir kukli dovanėlė iš jo gimtinės Želvos – atvirukas, kuriame pavaizduota rožių puokštė, ir knygelė apie Želvos žydus su laureato giminaitės kaunietės Linos Opulskienės (g. 1941 m.) iliustracijomis bei jo portretu.

1982 metais A. Klug už pasiekimus chemijos srityje apdovanotas Nobelio premija.

1982 metais A. Klug už pasiekimus
chemijos srityje apdovanotas
Nobelio premija.

90 metų – ilgas gyvenimo kelias. Gimęs 1926 m. rugpjūčio 11 dieną Želvoje, čia gyvenusių pirklio Leyser ir namų šeimininkės Beilos Silin šeimoje, Aaronas savo autobiografijoje rašė: ,,šios vietos visai neprisimenu, nes 2-ejų metų buvau išvežtas į Pietų Afriką ir užaugau ten…“ Išvykimo iš Želvos data turėtų būti 1930-ieji, pataiso laureato sesė Susan, apsilankiusi Želvoje 2011 metų rugpjūtį kartu su vienuolikos Klugų giminės žmonių delegacija. Šį faktą paliudija ir Steven Weis iš Čikagos savo laiške muziejui 2000 metais, kai parengėme pirmąjį projektą apie holokaustą Želvoje ir čia gimusį Nobelio premijos laureatą.

Į šį rašinį netilptų jubiliato senelio Benjamin Klug šeimos istorija. Ji neįtikėtinai įdomi, kupina džiugių ir kartu skausmingų įvykių, apimanti keturių Klugų kartų gyvenimo kelią, prasidėjusį Želvoje ir Lietuvoje likusiems Klugams pasibaigusį 1941 m. Yudel Klug, Leyzer brolis, gyvenęs Ukmergėje, ištremtas į Sibirą, o jo žmona Rivel su dviem vaikeliais sušaudyta Pivonijos šile.

A. Klug gyvenimo kelias susijęs su Pietų Afrika. Durbano aukštesniojoje mokykloje jis gavo klasikinį išsilavinimą. Čia susidomėjo gamtos mokslais ir medicina. Johanesburgo universitete mokėsi medicinos ir biochemijos, po to biologijos, chemijos, kuri atvedė į fiziką ir matematiką. Savo autobiografijoje tyrėjas pasakoja apie Keiptauno universitetą, kurio laboratorijoje gilinosi į optikos sritį, kvantinę chemiją, rentgeno galimybes… Nuo 1949 metų Kembridže, kur jaunuolis toliau domėjosi biologinėmis materijomis ir jas tyrinėjo, o nuo 1953 metų Londone su tyrėja mokslininke Rosalinda Franklin (mirė 1958 m.) pasinėrė į tabako mozaikinio viruso sandaros studijas. Nuo 1962 metų vėl dirbo Kembridžo molekulinės biologijos laboratorijoje, kur toliau tyrinėjo tabako dulkių įtaką žmogaus plaučiams. Kartu su grupe tyrėjų sudarė tabako mozaikinio viruso sandaros žemėlapį. Didis atradimas – tabako dulkių sukeliamas virusas, sukeliantis plaučių vėžį…

1982 metų gruodžio mėnesį A. Klug už pasiekimus chemijos srityje apdovanotas Nobelio premija.

2005-iais, kai Želvoje, Dariaus ir Girėno aikštėje, iškilo skulptoriaus Vaido Ramoškos sukurtas originalus mažosios architektūros paminklas – akmeninė stora knyga su lupa viršuje, mokslininkas pagal savo programą vadovavo tyrėjų grupei Kembridže ir buvo laimingas, dirbdamas su jaunais žmonėmis. Apie tai pasakojo į skulptūros atidengimo šventę vietoj laureato atvykęs ir joje dalyvavęs jo mokinys iš Kembridžo, mokslininkas Abraham Karp.

Klugų namas netoli senosios klebonijos apie 1940 m. (Juozo Juknevičiaus archyvo nuotrauka).

Klugų namas netoli senosios klebonijos apie 1940 m. (Juozo Juknevičiaus archyvo nuotrauka).

Praėjo dešimt metų, kai Želva pagerbė garbųjį Klugų giminės žmogų. Žinių apie jį ieškota su aktyviais kraštiečiais, ir šiandien neabejingais šio krašto istorijai – buvusiais abiturientais Aurelija Vernickaite-Grikieniene ir V. Ramoška, miškininku Gintautu Povyliumi, muziejaus projektų bendraautore mokytoja Rasa Povyliene. Po respublikinėje spaudoje pasirodžiusių publikacijų apie muziejaus projektą atsirado ir Klugų giminės atstovų Lietuvoje – į svečius mus pakvietė Sarah Klug iš Kauno, laureato pusseserė (1916–2007 m.), kuri tik 2005 m. sužinojo apie tolimą garsų giminaitį. Džiaugiamės, kad padėjome jiems susisiekti, nustebinti vieniems kitus.

Dabar, kai mokslininkas sulaukė garbingo amžiaus, mes mažai ką bežinome apie dabartinį jo gyvenimą. Bet Želva turi istorinę Atminties knygą, kurioje legendomis virtę žmonės gal atgims naujame projekte. Tarp jų turėtų būti ir Leyzer Klug, laureato tėvas, pasižymėjęs retais gabumais ir didele drąsa Lietuvai kuriant nepriklausomą valstybę, ginant Želvą nuo bolševikų 1918–1919 m.

Želvoje garsiojo kraštiečio A. Klug atminimą įamžino originalus mažosios architektūros paminklas. Loretos EŽERSKYTĖS nuotr.

Želvoje garsiojo kraštiečio A. Klug atminimą įamžino originalus mažosios architektūros paminklas.
Loretos EŽERSKYTĖS nuotr.

Želvos gimnazija gali didžiuotis, kad jos muziejus turi garbiam mokslininkui skirtą ekspozicijos dalį. Saugomas laureato laiškas muziejaus vadovei, jo atsiųsta knyga su portretu, autobiografija, susirašinėjimo su Želvos žydų išeivijos atstovais užsienyje laiškai, Klugų giminės fotografijos, ,,Želvos vaikaitės“ Linos (Sarah Klug dukros) paveikslų kopijos, anų laikų Želvos fotografijos. Tarp jų – ir istorinio namo, kurį, pasak S. Klug, jų giminei statė parapija, dėkodama už išgelbėtą kunigo gyvybę…

Žinomas ir to meto Želvos žemėlapis, o jame – vietos, susijusios su Klugų gyvenimu Želvoje. Ketvirtadienio rytmetį prie Nobelio premijos laureato skulptūros atsiras gėlių puokštė, o paskui muziejuje vyks nedidelė konferencija.

Želvos gimnazijos muziejaus nuotraukos

projekto logo

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas