Iššūkiai kanapių augintojų neišgąsdino

Ukmergės rajone, Jakutiškių kaime, praėjusių metų spalio mėnesį įsikūrė iš Kauno atvykusi jauna šeima. Per trumpą laiką savo netradiciniu amatu jie jau spėjo apžavėti daugelį. Kęstutis ir Monika Zinkevičiai ūkininkauja augindami pluoštines kanapes.

Pirmasis hektaras

2014 metais Seimui priėmus įstatymą, leidžiantį ūkininkams auginti ir eksploatuoti pluoštines kanapes, ši žemės ūkio šaka po truputį tampa vis populiaresnė. Lietuvoje pirmaisiais metais buvo pasėta per tūkstantį, o 2015-aisiais – 2 700 hektarų kanapių. Šiuo neįprastu ūkiu susižavėjo ir Zinkevičių šeima.

Savo veiklą jie pradėjo nuo vieno hektaro Kęstučio brolio žemėje. Pirmojo derliaus nuėmimas kanapių augintojams įsimins ilgam. „Stebuklingai pavyko lauką nukulti“, – sakė Kęstutis. Kanapės kuliamos spalio mėnesį, o tuo metu ūkininkai savo techniką jau būna paruošę žiemai ir papildomas jos naudojimas jų nevilioja.

„Buvo tikrai sunku. Nevalgę, negėrę važinėjome, skambinėjome ūkininkams prašydami pagalbos. Visur sulaukdavome neigiamo atsakymo“, – pasakojo Monika. Laimei, vieno žmogaus ši nauja žemės ūkio rūšis neišgąsdino ir jis sutiko šeimai padėti. „Fantastiškas jausmas, kai pamatai savo darbo rezultatus. Ūkininkui pradėjus kulti mūsų pirmąjį lauką, tarsi simboliškai, apsiniaukusią dieną debesys prasisklaidė ir išlindo saulė. Sėdėjau mašinoje su ašaromis akyse“, – prisiminė moteris.

Kanapės tiesiog sužavėjo

Kęstutis pluoštinių kanapių auginimu pradėjo domėtis dar 2011 metais. Visą medžiagą apie tai, kuo naudingas šis augalas ir kaip jį auginti, vyras rado internete. Kai šiai veiklai įstatymiškai buvo uždegta žalia šviesa, vyras į jokią kitą augalų rūšį nesidairė.

„Susižavėjome šio augalo naudingumu. Joks kitas augalas, kuris gali augti Lietuvoje, neturi tiek daug gerų savybių“, – tvirtino ūkininkas. Kanapėse gausu Omega 3, 6, 9 rūgščių. Jų santykis yra geriausiai subalansuotas žmogaus organizmui. Palyginimui, vieni parduodami populiarūs žuvų taukai savyje turi tik Omega 3 naudingųjų rūgščių. Kanapėse taip pat daug vitaminų ir kitų žmogui naudingų elementų. Nors pagrindinis kanapių produktas – aliejus, iš lapų galima pagaminti labai skanią arbatą, o sėklos tinkamos prieskoniams. Be to, sumedėjusius augalo stiebus maišant su moliu yra gaminami ekologiški, labai didelės šiluminės varžos blokeliai statyboms.

Nors daug kam pluoštinės kanapės asocijuojasi su narkotine medžiaga, jokio narkotinio poveikio jos neturi.

Ūkis pamažu plečiasi

Prieš dvejus metus nukūlus savo vienintelį kanapėmis apsėtą hektarą šeimos noras ūkininkauti nedingo. „Viską, ką gavome iš mūsų pirmojo lauko, sėkmingai realizavome. Pamatėme, kad žmonės šia naujove domisi, ir nusprendėm, kad reikia judėti į priekį“, – sakė Kęstutis. Kito sezono metu ūkis buvo praplėstas dešimčia hektarų, kuriuos pavyko išsinuomoti Marijampolės rajone. Šiemet jaunųjų ūkininkų pasėtos kanapės žaliuoja dar ir Panevėžio rajone, kur užsėta 18 ha.

„Šiuo metu turime 28,5 ha. Mūsų dabartinis tikslas – priartinti nuomojamas žemes netoli namų“, – kalbėjo vyriškis. Deja, tai padaryti nėra lengva. Nors šeima intensyviai ieško žemės nuomai Ukmergės rajone, rezultatų kol kas nėra. Anot ūkininko, jeigu kas ir pasiūlo, tai vieną ar kelis hektarus.

Didinti savo kanapėmis apsėtą plotą Kęstutis tikisi ir kitais metais. „Jei nerasime žemės arčiau, tai nebus problema. Mūsų negąsdina tai, kad mūsų ūkis yra skirtingose vietovėse. Plėstis tikrai planuojame“, – ateities planus pasakojo jis. Šalia namo esančiame ūkiniame pastate vyras ketina įrengti kanapių aliejaus spaudyklą. Patalpos jau yra beveik paruoštos, ūkininkams belieka įsigyti reikiamą techniką.

Kanapių auginimo iššūkiai

Ūkininkai sulaukia daug besidominčių jų verslu. Asmeninio archyvo nuotr.

Kanapes reikia sėti, kai temperatūra sušyla iki 10–15 laipsnių – gegužės mėnesį. Sėjamos jos su ta pačia technika, kaip ir rapsas. Norintys didesnio derliaus gali savo kanapių laukus tręšti, tačiau Zinkevičiai to atsisako – nori auginti ekologišką produktą. Purkšti kanapių nereikia. Kenkėjų šiam augalui nėra, o laukiniams žvėrims kanapių laukas atstoja nebent vietą, kurioje galima pasislėpti.

Augalo sėklos subręsta nevienodai. Jas kanapės pradeda brandinti nuo apačios iki pat viršaus ir didžiajai daliai subrendus jau reikia kulti. „Pirmasis ženklas – žvirbliai“, – šypsosi Monika. Nors į laukus jie pradeda skristi būriais, didelės žalos nepadaro.

Pagrindinis iššūkis kanapių ūkyje – nukulti laukus. Egzistuoja ir speciali technika, skirta būtent kanapių kūlimui, tačiau jos kaina atbaido pirkėjus. Jai įsigyti reikėtų skirti milijoną eurų. Net ir ne vieną šimtą hektarų kanapių auginantys šalies ūkininkai šios technikos negali leisti sau įsigyti.

Kuliant kanapes reikia spe-cialiai sureguliuoti kombainą. Rudenį jau sumedėjęs augalas ne visada noriai pasiduoda technikai. Yra pasitaikę ir tokių atvejų, kad kuliant kanapių lauką kombainas užsidegdavo. „Augalo stiebas tampa tarsi medinis, jo išorėje – pluoštas. Besisukančios technikos dalys pradeda trintis vieną į kitą, pluoštas vis labiau veržiasi. Nuo tos trinties gali atsirasti dūmų. Jei mašiną valdantis žmogus to nepastebi, atsiranda tikimybė kilti gaisrui“, – pasakojo Kęstutis. Zinkevičiai savo ūkininkavimo istorijoje sudegusių kombainų neturi, bet problemų pasitaikė. „Buvo ir sugedusių“, – pasakojo Kęstutis. Kitas svarbus dalykas auginant šį augalą – nukūlus kanapes būtina derlių per šešias valandas išdžiovinti.

Monikos sesuo su vyru taip pat yra ūkininkai. Pastebėję Zinkevičių susižavėjimą jie irgi nusprendė pabandyti pasėti nedidelį kiekį kanapių. „Po šio bandymo jie „atsižegnojo“ nuo šių augalų. Sakė, kad net ir už didelius pinigus jų neaugintų. Nukulti lauką jiems buvo labai sunku“, – pasakojo Monika.

Be visų techninių dalykų kanapių augintojams tenka susidurti ir su daugybe taisyklių, kurios yra keliamos augintojams. Atitinkamas institucijas būtina informuoti, kad yra planuojama sėti. Kai kanapės jau pasėtos – vėl reikia pranešti. Žydėjimo metu į kanapių laukus atvyksta ekspertas, kuriam už poros nuskabytų žiedynų patikrinimą tenka sumokėti 120 eurų.

Visa produkcija turi būti laikoma maišuose ir sunumeruota. Sėklas privalu pirkti tik specialioje vietoje. Savų sėklų sėjimui naudoti negalima, nors pluoštinė kanapė niekaip negali išsigimti į tą, kuri naudojama kaip narkotinė medžiaga. Joks kitas augalas nėra tiek stipriai kontroliuojamas.

Į Ukmergę atvyko visai netikėtai

Kęstutis gimė ir augo Kaune. Kauno kolegijoje vyras studijavo verslo vadybą, vėliau ISM universitete baigė verslo administravimą. „Man patiko bendrauti su žmonėmis, todėl norėjau užsiimti vadybiniu darbu“, – studijų pasirinkimą aiškino vyras. Kęstutis jau aštuonerius metus dirba draudimo srityje.

Jakutiškių kaime šeima apsigyveno netikėtai ir neplanuotai. „Ieškant būsto mums nebuvo labai didelio skirtumo, ar tai bus Jonavos, Kėdainių ar kitas rajonas. Mes tiesiog ieškojome geriausio varianto namui įsigyti. Kaune buvo per brangu“, – sakė Kęstutis. Naująją gyvenimo vietą rado Monika. Šeima atvykusi ir apžiūrėjusi Jakutiškių kaime esantį namą nusprendė, kad tai yra vieta, kur jie nori gyventi.

Paklaustas, kas labiausiai paskatino palikti gimtąjį Kauną, Kęstutis sako, kad taip atsitiko dėl kelių priežasčių. „Norėjau savos žemės lopinėlio. Pagausėjus šeimai, gyventi vieno kambario bute tapo ankštoka. Norėjosi, kad dukra galėtų valgyti savą daržovę“, – pasakojo vyras.

Apsisprendimą išvykti pagreitino ir karšti orai. „Mūsų butas buvo pietinėje pusėje, vasaromis buvo labai karšta, o praėjęs rugpjūtis ypatingai pasižymėjo karščiu. Nusprendėm, kad nebegalim čia gyventi“, – prisiminimais dalijosi šeima.

Nors Kaune prabėgo visas vyro gyvenimas, jam nebuvo gaila palikti šį miestą. „Kažkokių sentimentų nėra, dabar užsukęs į Kauną nesigailiu, kad išvykau. Žinoma, yra draugai, prisiminimai, bet, matyt, nebuvau taip prisirišęs, kad gailėčiausi“, – kalbėjo Kęstutis.

Persikėlę gyventi į Ukmergės rajoną Zinkevičiai sako su problemomis nesusidūrę. „Gyvenimas čia yra vien tik pliusai“, – šypsosi Monika. Moteriai smagu, jog jos vaikas gali bėgioti nuosavame kieme, šiltnamyje auga pomidorai ir aplink nezuja automobiliai. Vis dėlto kaip trūkumą moteris įvardija tai, kad norint įsigyti vaikiškų rūbelių ar kitų daiktų, dažnai tenka važiuoti į didmiestį. Nepaisant to, Monika tvirtina, jog teigiami dalykai tai užgožia.

Planuoja edukacines programas

Šalia naujųjų Zinkevičių namų taip pat žaliuoja kanapių laukas. Šeima čia apsėjusi pusę hektaro žemės ir ketina užsiimti edukacine veikla. „Pagrindinis tikslas – supažindinti visus norinčius, kas yra kanapė, aprodyti jų lauką, pavaišinti žmones kanapių produkcija“, – mintimis dalijosi Kęstutis.

Edukacijų kanapių lauke populiarinimu užsiima Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centras. Neseniai startavo ir unikali programa – kanapių lauko labirintas. Norintieji gali pasivaikščioti kanapių lauke padarytais takais.

Siūlo nenuleisti rankų

Kęstutis, paprašytas patarti ukmergiškiams, kurie taip nori pradėti savo verslą ar ūkininkauti, tačiau nedrįsta, rekomendavo nenuleisti rankų ir eiti į priekį. „Man nebuvo svarbu, kokie iššūkiai manęs laukia. Visiems yra sunku, bet jeigu nedirbsi – neturėsi. Reikia eiti užsibrėžto tikslo link, nesvarbu, ar tavo tėvai, broliai ar seserys tavimi tiki. Atsiradus nesklandumams nereikia sustoti. Marijampolėje kuliant kanapių lauką sugedo trys kombainai, bet tai mūsų nesustabdė“, – nenuleisti rankų po pirmos nesėkmės ragino vyras. Jis pabrėžė: „Viskas yra įmanoma. Aš niekada negalvojau, kad būsiu ūkininkas. Nebuvau baigęs žemės ūkio studijų, nežinojau nei kas yra pesticidas, nei kaip reikia valdyti traktorių ar sumontuoti padargą. Tačiau tai man netrukdė užsiimti ūkininkavimu“.